| | Birelio 2–3 d. Vilniaus jzuit gimnazijoje surengta tarptautin mokslin konferencija „Mokymo staig dalyvavimas Katalik Banyios misijoje: katalikikojo identiteto formavimo ir puoseljimo aktualijos Lietuvos mokyklose“. Pasiklausyti praneim atvyko mokytojai, universitet dstytojai i vairi Lietuvos miest. Konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus akademins sielovados centro vadovas kun. Stasys Kaznas SJ. Apatalikasis nuncijus Lietuvoje arkiv. dr. Peteris Stephanas Zurbriggenas perdav popieiaus Benedikto XVI sveikinimus ir pasidalijo savo valgomis apie katalikikj mokykl situacij ir svarb ugdant nauj ateities krikioni kart. „Banyia yra motina ir mokytoja. Krikionio misij nusako Evangelija: Kaip Tvas pasiunt mane, taip ir a siuniu jus... I Viepaties gauname krybikumo gali ir turime j skleisti. Ne js mane pasirinkote…, toliau skaitome Evangelijoje, todl esame deleguoti iai misijai. Svarbu velgti Krist, kad inotume bd ir viet, kaip t misij atlikti. Mokytojas veikia ne tik kaip liudytojas, bet ir kaip popieiaus pranaas“, – kalbjo apatalikasis nuncijus. Jis citavo N. Berdiajevo mintis ir teig, jog jau anuomet irykjusius sekuliarizacijos procesus katalikai mokytojai iandien turi atremti savo sipareigojimu skleisti ini, jog Kristus yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Europa atsisak pripainti savo krikioniksias aknis, Lietuvos iniasklaidoje irykjs reliatyvizmas, praktinio ateizmo apraikos, religingumas be tikjimo, tradicin eimos samprata kinta, toleruojamas blogis ir melas, tad jaunimui susiorientuoti gali padti „katalikika mokykla – Banyios instrumentas ir sielovadins misijos ministerija“.
Prof. habil. dr. Hermanas Lombaertsas (Belgija) i istorins perspektyvos pateik katalikikj mokykl viet Europos Sjungoje, iskirdamas vietim kaip svarbiausi katalikikj mokykl misijos dal, taip pat politini susitarim tarp Banyios ir valstybs padarinius mokykloms.
Dr. Elzbieta Osewska (Lenkija) pristat katalikikj mokykl padt Lenkijoje. Kun. Kstutis Brilius MIC savo praneime „Šeimos bendravimas dabartini technologij visuomenje“ isak kelet pastab apie iuolaikins Lietuvos visuomens sanklod ir tendencijas. Pasak jo, svarbi tak pokyiams turi migracija, taip pat technologij poskis mokslingumo link. Prelegentas pateik spding statistik, kiek inuomojama, nuperkama vairaus turinio DVD, vaizdajuosi. Jis palygino film trukm su kunigo pamokslu arba tikybos mokytojo pamoka ir paragino suvokti, kaip stipriai veikia komunikavimo priemons mog. „Komunikacija vystosi, o mogaus ryiai su mogumi silpnja“, – apgailestavo kun. K. Brilius. – Krikioni pareiga bt atsiliepti, bendrauti. Mes esame bendruomen, kurios centre – asmenybs ugdymas, esame sekjai Dievo, kuris paauks mus vardu gauna atsak – „a“. Banyia puoselja asmenin ry. Problema gldi ne komunikacij gausoje, bet mogikame ryyje.“
Antrasis prof. H. Lombaertso praneimas buvo apie vadovavim ir vadyb katalikikose mokyklose. „Istorijos bvyje mokyklos kaip paslaug visuomenei teikjo vaidmuo buvo pagrindinis Banyios ugdymo strategijos elementas. Krikionikosios mokyklos turi garantuoti eimoje pradto krikioniko ugdymo ts, be to, jose toliau rutuliojamas religinis banytinio gyvenimo matmuo. Tokiu bdu formuojamos jaun krikioni kartos. Suaug jie gali pasiymti visuomeninje, politinje, teisinje ir kitose erdvse“, – teig prelegentas. Jis pateik vaizd, kaip sudaroma koalicija tarp mokyklos ir to, kas yra u mokyklos sien, t. y. visi patraukls gyvenimo ir veikimo modeliai. Solidarumas ir socialinis teisingumas iandien nebra tik religijos ir morals sfera. Vis didesnis dmesys teikiamas profesiniam meistrikumui. Katalikikosios mokyklos susiduria su poreikiu integruoti keturias pagrindines sritis: politik ir demokratij, ties ir ideologij, solidarum ir etik, krikionik religin poir gyvenim. Mokiniai daro didel tak mokymosi procesams. Prelegentas ikl sistemin priartjim prie mokyklos, pateikdamas sistem pavyzdius, j analiz, mokyklin organizacij, prilygino mokykl teatrui, kuriame visi turi savo vaidmen, atkreip dmes tai, kad mogui svarbu yra paslaug kokyb, iuo atveju – mokymo lygis. „Daugelyje ali irima ne tai, ar tu religingas, bet kas tave daro kitu mogumi, jei sakaisi ess religingas.Parodyk, kuo tiki ir kaip tavo gyvenime tai atsispindi. Pateik konkreius pavyzdius. Katalikikosios mokyklos irgi turi iekoti tai atsakymo“, – kalbjo prof. H. Lombaertsas.
Jzaus draugijos provincijolas tvas Aldonas Gudaitis SJ kalbjo apie tai, kaip jzuit gimnazijose reaguojama ikius, apie Dievo, tikjimo patirt mokyklose. Pasak prelegento, mokiniai paprastai vadovaujasi patirtimi, kuri gijo eimose, Banyios bendruomenje. I deimties priimt sprendim devyni bna pagrsti patirtimi. Taigi katalikikosios mokyklos udavinys – sudaryti slygas vaikams patirti Diev. 2007 metais jzuit gimnazijose atlikto tyrimo rezultatai parod, kad tikjimo kaitai labai didel poveik turi rekolekcijos, taip pat asmenin malda, atida artimui.
Antrj konferencijos dien Vilniaus universiteto v. Jon banyioje buvo veniama Eucharistija. Po jos kun. S. Kaznas SJ pakviet iklausyti dr. Elzbietos Osewskos praneim apie religin formavim mokyklose.
„Banyios inios“
katalikai.lt
|
pradi
vir
